Kelionė po įspūdingąją Švėkšną

Kelionė po įspūdingąją Švėkšną

Kiekvienas privalome pažinti savo kraštą, jo istoriją, žmones. Todėl etikos ir  istorijos mokytojos su dvyliktokų grupe išvykome į ekskursiją. Mes nutarėme susipažinti su Švėkšnos miesteliu, jo istorija, architektūra, holokausto istorija, paveldu.

Mus pasitiko Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Apsilankėme vienoje aukščiausių Lietuvoje Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, sužinojome jos istoriją, užkopėme į bažnyčios bokštą, kuris stiebiasi į 65 metrų aukštį. Čia pamatėme tiksliai einantį, daugiau kaip 100 metų senumo šveicariško laikrodžio mechanizmą, priverčiantį skambinti varpus. Vaikščiojome po  Švėkšnos dvaro parką, išgirdome jo istoriją, stabtelėjome ties „Genovaitės“ vila, pačiu tiksliausiu saulės laikrodžiu. Aplankėme parke augantį didžiulį ginkmedį, sužinojome šio augalo gydomąsias savybes. Nustebino grožiu tvenkinys ir jo saloje stovinti deivės Dianos skulptūra.

Labai įdomiai ir įtaigiai muziejininkė Monika pasakojo apie miestelio istoriją,  jo kūrimosi raidą, architektūrą, katalikų, evangelikų, žydų bažnyčias ir bendruomenes, apie  patirtus išgyvenimus, didžiulį gaisrą (todėl  pastatyta ugniagesius sauganti šv. Floriono skulptūra). Palietė ypač skaudžią žydų temą. Po antro pasaulinio karo žydų Švėkšnoje beveik nebeliko. Vieni emigravo, kiti žuvo. Apie 300 žydų sušaudė Inkakliuose. Jų kapą aplankėme ir pagerbėme grįždami namo. Holokausto tema labai skaudi, ir jos pamiršti negalima. Todėl gražu, kad švėkšniškiai išsaugojo žydų palikimą, paveldą.

Visos ekskursijos metu žavėjo muziejininkės Monikos nuoširdus atsidavimas savo gimtajam miesteliui, jos noras suteikti kuo daugiau informacijos, paskatinti jaunuolius mylėti savo kraštą, žinoti praeitį, nes be jos negalėtume kurti dabarties.