Gegužės 7-oji – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Gegužės 7-oji – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena

Ji minima kiekvienais metais gegužės 7 d. ir primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo bandoma sunaikinti lietuvių kalbą. Spaudos draudimas lietuviškais rašmenimis galiojo nuo 1864 iki 1904 metų;

Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo carinės Rusijos valdžios pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios (pirmoji knyga-1547m.Karaliaučiuje išleistas M.Mažvydo „Katekizmas“) ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Knygos buvo spausdinamos Prūsijoje, Tilžėje ir Ragainėje. Gabenti į Lietuvą jas reikėjo slapta, rizikuojant savo gyvybe, o tai darė garsieji Lietuvos knygnešiai, kurie visiems laikams liks didvyriais, kovojusiais už gimtąją kalbą.

Kasmet švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mums primena, kad turime gerbti ir mylėti savo kalbą, kuri yra viena seniausių kalbų pasaulyje. Kalbos ateitis priklauso nuo mūsų visų požiūrio, nes tauta negali gyvuoti be kalbos.

Kadangi karantinas sugriovė visus mūsų planus švęsti šią dieną, dalyvauti konkursuose ir viktorinose, tai pabandykime papildyti savo žinias apie kalbą keliais įdomesniais faktais:

  • Pirmąją lietuvišką abėcėlę parengė Martynas Mažvydas 1547 m. Joje buvo 23 gotiškojo šrifto raidės. Ten dar nėra įprastų č, š, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū;
  • Raides č,ž,š – pasiskolinome iš čekų kalbos, o dvi nosines – ą ir ę – iš lenkų;
  • Lietuvių kalbai skambesio teikia dar dvibalsiai: au, ie, uo, ei, ai, ui. Jokia kita kalba neturi tokio ypatumo;
  • Seniau lietuviai savaitės dienas vadino slaviškos kilmės žodžiais: panedėlis, utarnykas, sereda, četvergas, pėtnyčia, subata, nedėlia. Visus šiuos pavadinimus lietuviškais (pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis) pakeitė Jonas Jablonskis;
  • Pirmą kartą tautos istorijoje lietuvių kalba valstybine tapo 1922 m. Steigiamojo Seimo priimtoje Konstitucijoje teigiama: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas.“

Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Daiva Trijonienė