Minint Europos kalbų dieną

Minint Europos kalbų dieną

Rugsėjo 26 dieną visoje Europoje buvo minima Europos kalbų diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į žemyno kalbų įvairovę. Jos metu stengiamasi parodyti, kaip ir kodėl daugiakalbystė yra viena iš didžiausių Europos vertybių, norima atskleisti, kaip kalbų mokymasis praturtina asmenybę ir padeda pažinti gyvenimą, suteikia naujų idėjų, atveria vartus į nuostabųjį mokslo pasaulį. Dar niekada nebuvo tiek galimybių mokytis ir dirbti kitose Europos šalyse, be to, dėl globalizacijos ir verslo plėtros žmonėms neišvengiamai reikia užsienio kalbų įgūdžių, todėl ši diena įgauna vis didesnę reikšmę. Kasmet, anglų kalbos mokytojų Astos Gratkauskienės ir Annos Novikovos – Čičirkienės bei lietuvių kalbos mokytojos Gitanos Bagdonienės iniciatyva, šią dieną pažymime ir mūsų mokykloje. Visiems žingeidiems informacijos teikė reklaminiai stendai I aukšto fojė. Šalia įdomiausi faktai apie kalbas.  Laipteliais kildami į II aukštą galėjome kas žingsnelį skaityti dailiai mokinių užrašytus pasisveikinimus įvairiomis kalbomis.  Na, o prisirinkus informacijos, žinias jau galima buvo pasitikrinti bibliotekoje vykusioje mokinių viktorinoje. Dėl prizų ir garbingų vietų rungėsi  4 pirmų kursų komandos – 21amA, 21amB, 21K ir 21VR/PB. Visų jėgos buvo lygios, nes pagrindinė informacija slėpėsi įvadiniame pranešime, užfiksuotame skaidrėse, tereikėjo tik atidžiai skaityti ir klausytis.

Šventė baigėsi – prizai įteikti, nugalėtojai paskelbti, smagiausios akimirkos įamžintos nuotraukose ir mūsų širdyse. Tačiau pralaimėjusių nebuvo, nes kiekvienas kažkuo praturtėjo – kas išgirstu nauju žodžiu, kas įdomiu faktu, o kas pasidžiaugė draugo sėkme ar pasidalino šypsena. Kalbos tam ir reikalingos, kad bendrautume, draugautume, pažintume pasaulį, jo tautas  ir kultūras, siektume žinių. Tai buvo maloni geroji patirtis, leidusi mokiniams pasiekti mokymosi sėkmės, pažinti atradimo, bendravimo džiaugsmą. Lieka laukti kitų tokių informatyvių renginių ir nuosekliai, kantriai  mokytis svetimų kalbų, nepamirštant ir savosios, nes pasak  kalbininko J. Jablonskio „Kalba yra didis, tautos statytas paminklas“.