Įžiebta žaliaskarė!

Įžiebta žaliaskarė!

Turėtume labai džiaugtis, kad gyvename krašte, kur ryškūs visi metų laikai, ir kad mums nereikia po 10 valandų skristi lėktuvu, kad pamatytume, kaip atrodo sniegas, ir kad mūsų Kalėdų senelis ne mūvi šortais, kaip kokioje nors Australijoje, o  kailiais apkraštuotu paltu, ir kad atskrieja – kaip ir priklauso – elniais kinkytomis rogėmis. Štai ir šiandien – pirma žiemos diena, o pas mus jau taip gražiai balta. O tai reiškia, kad mes jau pradedame ruošti sniego kelią Kalėdų seneliui, kad jau visai visai arti spalvingiausios, gražiausios, prasmingiausios, nuotaikingiausios ir laukiamiausios metų šventės: ramios kūčios, pašėlusios Kalėdos, triukšmingos Naujųjų metų sutiktuvės. O kad laukti šių švenčių būtų smagiau, jau šiandien, pačią pirmąją žiemos dieną, mes įžiebėme eglutę. Ir mokykloje, ir širdyse buvo tikra šventė: mokiniai, tapę nykštukais, ne tik skleidė gerą nuotaiką, bet ir džiugino smagiomis dainomis. Nesusilaikė neužtraukusi dainos net socialinė pedagogė Laura. Ir, beje, savo balsu(ir ne tik balsu) ji nepadarytų gėdos jokiai Lietuviškos padangės merginų pop grupei (tik jau labai prašytume nepasiduoti visokių merginų grupių vilionėms – Jūs mums esate reikalinga čia, savoje mokykloje). Paskui mokytojos vaišino visus šventės dalyvius savo pačių keptais gardumynais – pyragais, sausainiais ir net tinginiu, nors tingėti, be abejonės, mums jau nėra kada: reikia rūpintis dovanomis, puošti namus, dalintis meile, gerumu, šiluma, o dar ir į pamokas neužmiršti nueiti.

Ką gi, nuo šiol kasdien mokykloje mus pasitiks žibanti gražuolė eglutė, linksmi ir žaismingi nykštukai, sniegu aplipdyti langai ir visada gera švenčių laukimo nuotaika.